Plytelės
Jos būna iš įvairių medžiagų – molio, marmuro, granito, smiltainio, skalnūno. Lengvai prižiūrimos, atsparios, ilgaamžės, jų gamybai sunaudojama labai daug energijos ir teršiama aplinka. Kur keliauja atitarnavusios plytelės Lietuvoje? Deja – į šiukšlyną... Užsienyje kai kurios gamyklos jau perdirba jas ir galima įsigyti keraminių, stiklo, taip pat – aliuminio, vario ir kitų metalų plytelių iš perdirbtų medžiagų. Prieš pasirinkdami tokias, įvertinkite transportavimo žalą. ATSARGIAI! Pavojingos plytelės. Kai kurios iš natūralių medžiagų gaminamos plytelės: granito, marmuro, taip pat glazūruotos (ypač ryškiai raudonos ir žalios glazūros), atvežtos iš Kinijos, gali išsiskirti į aplinką radoną. Ši medžiaga yra toksiška, sukelianti leukemiją ir plaučių vėžį. Medis Medis suteikia jaukumo, tačiau jo priežiūra gana sudėtinga – jis nėra atsparus nuolatinei drėgmei, dėmėms, chemikalams, nuo tiesioginės saulės gali nublukti. Į medį susigėrusios riebalus labai sunku, o kartais net neįmanoma išvalyti. Medinių grindų privalumas – kad, skirtingai nei bet kurią kitą dangą, jas galima šlifuoti daugybę kartų, ir kaskart jos atrodys kaip naujos. Medinės grindys tarnaus apie 20 metų. Lapuočių mediena yra gerokai kietesnė ir patvaresnė, bet ir brangesnė nei spygliuočių. Idealu, jeigu remontuodami namus naudojote medieną iš tinkamai prižiūrimo miško (tai paženklinta ženklu FSC ar PEFC). FSC – tai tarptautinė miškų sertifikavimo sistema, įkurta 1993 metais Toronte (Kanada). FSC ženklu pažymėti produktai yra pagaminti iš žaliavų, gautų iš miškų, kuriuose laikomasi teisinių reikalavimų, saugoma bioįvairovė, nealinama dirva, miškas neiškertamas plynai, jis atsodinamas ir pan. PEFC – Europos miškų sertifikavimo sistema, įkurta 1999 metais Paryžiuje. FSC ir PEFC – labiausiai pasaulyje paplitusios sistemos, jų vertinimo kriterijai labai panašūs, nors PEFC sertifikavimo taisyklės kiek laisvesnės. Grindis, duris ir visas kitas interjero detales iš medžio rekomenduojama ne lakuoti ar dažyti, o impregnuoti natūraliomis medžiagomis – alyva, bičių vašku. Taip bus sveikiau ir ekologiškiau. Kaip medieną apdorodavo mūsų senoliai Praeityje mūsų senoliai medienos chemiškai neapdorodavo, bet ji išlikdavo nepažeista ilgus metus. Kodėl? Visų pirma, jie leisdavo medžiui kvėpuoti. Dabar statyboje naudojamos plėvelės, apšiltinimo, apdailos medžiagos neleidžia medinėms konstrukcijoms vėdintis. Anksčiau mišką kirsdavo tik žiemą – taip mediena būdavo apsaugoma nuo kenkėjų. Be to, praeityje statybinėms konstrukcijoms naudodavo tik kietuosius branduolius, todėl iš tokios medienos pastatyti namai atlaikė šimtmečius. O šiandien statyboms naudojamas ne tik medžio branduolys, bet ir balana, medžiai kertami ištisus metus, ruošiniai statyboms ne visada išdžiovinami iki tinkamo eksplotavimui drėgnumo. Laminatas Gaminamas iš medienos, bet gamybos metu labai teršiama aplinka. Tarnauja apie 15 metų. Aukšto slėgio laminatas gaminamas iš kelių specialaus popieriaus, įmirkyto dervoje, sluoksnių, suspaustų veikiant aukšta temperatūra ir slėgiu. Viršutinis dekoratyvinis paviršius padengiamas permatoma plėvele, suteikiančia paviršiui papildomo atsparumo įbrėžimams, stiprumo. Aktuali ir utilizacijos problema. Deginti tokių grindų negalima – išsiskiria sveikatai ir gamtai kenksmingos medžiagos. Skirtingai nei medinės, laminuotos grindys nereikalauja šlifavimo ir dengimo laiku. Bambukas Kad užaugtų iki 20 metrų, bambukai tereikia 59 dienų, o medžiui 60 metų. Auginimo metu naudojama mažai trąšų ir pesticidų. Iš bambuko gaminami baldai, grindų dangų ir kiti interjero elementai. Tai patvari medžiaga, vienintelis minusas – neatspari vandeniui, tad neliks vonios kambaryje. Nereikėtų pernelyg žavėtis audiniais iš bambuko – jų gamybos procese naudojama daug cheminių medžiagų, tad jų natūralumas labai abejotinas. Kamštis Natūrali medžiaga, puikus apie ekologiją mąstančio žmogaus pasirinkimas. Gali būti naudojama grindų ar sienų dangai. Atspari dėvėjimuisi, vandeniui, dėmėms, ugniai ir puvimui, pasižymi gera šilumos ir garso izoliacija, maloni liesti. Tik būkite atsargūs ją klijuodami, nes klijai gali būti toksiški. Geriau ieškoti ne klijuojamų, o tarpusavyje susijungiančių segmentų grindims ar sienoms. Tapetai Tapetai būna viniliniai, popieriniai, neaustinio pluošto, tekstiliniai, stiklo pluošto. Skirtingo pluošto tapetai turi skirtingų savybių. Įprasti tapetai gaminami iš popieriaus, o neaustinis pluoštas – tai suspausti celiuliozės ir poliesterio bei akrilinių polimerų sluoksniai. Dėl to šios rūšies tapetai yra patvarūs, išlaiko savo formą, juos lengva klijuoti. Neaustinio pluošto tapetų patvarumas yra dešimt kartų didesnis nei įprastų tapetų. Dėl apsauginio sluoksnio šie tapetai yra atsparūs nešvarumams, lengvai nuplaunami. Kaip suprantate, „atsparūs dėmėms“ reiškia, kad tokie tapetai chemiškai apdoroti sveikatai kenksmingomis medžiagomis, kurios sklis į aplinką. Kai kurie iš tapetų (tai žymima specialiais ženkliukais ant pakuotės) yra ypač atsparūs ugniai – irgi dėl cheminio impregnavimo. Ekologiški tapetai Jų gamyboje nenaudojami sunkieji metalai, PVC ar kiti aplinką teršiantys produktai ar medžiagos. Įprastinių tapetų problema – dažai, pavojingi mūsų sveikatai. Ekologiškiems tapetams naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai. Popierinių tapetų gamybai naudojama celiuliozė balinama be chloro, o popieriaus masė apdirbama tik mechaniškai. Popierius jiems gaminamas iš atsakingai auginamų miškų medienos. Ekologiški tapetai turi būti pralaidūs orui, juos galima plauti ir valyti. (Šaltinis L. Glebavičienė, I. Ivenkovė ir kt. Gyvenk ekologiškai, 2011, p.145) Comments are closed.
|
Vieša užrašinė
Žmogų apibūdinti sunku. Šiandien jis toks, rytoj - kitoks. Todėl ir yra tai, kas yra čia, tam, kad per mintis būtų pažinta. Temos
All
|