INTERJERO DIZAINO STILIAI (viso pasaulio kontekste)
Nuotraukos panaudotos iš interneto.
ŠVIESA
Yra du pagrindiniai šviesos apsektai, kurie mums reikalingi kiekvieną dieną norint išsaugoti gerą sveikatą – tiek fizinę, tiek emocinę. Vienas jų yra ištiso spektro saulės šviesos spinduliai, pasižymintys natūraliu spalvų balansu. Daugelis langų nepraleidžia viso šio spektro. Net jeigu pasirenkate ištiso spektro šviesą viduje arba leidžiate laiką lauke be paprastų ar saulės akinių, jums vargiai pavyks gauti akims pakankamai ištiso spektro šviesos, kuri suaktyvintų organizmo sistemas. Natūralią šviesą sudaro platus spalvų spektras; matomai šviesai atstovauja vaivorykštės spalvos. Spektro spalvos taip pat yra energetinių centrų (čakrų) spalvos. Ištisas spalvų spektras gydo, o kai kurios jo spalvos išsprendžia konkrečias problemas. Kitas esminis šviesos aspektas yra jos ryškumas. Jeigu šviesa, kurią gaunate kiekvieną dieną, tiek dirbtinė, tiek natūrali, ne itin ryški, organizmo hormonai nesuaktyvina paros ritmų. Kai natūralią šviesą absorbuoja akies tinklainė, elektros impulsai optiniais nervais perduodami į smegenis ir pagumburį, kankorėžinę liauką ir hipofizį. Šie impulsai suaktyvina neurotransmiterius, jie reguliuojama daugelį hormoninių sistemų, įskaitant medžiagų apykaitą, reprodukcines funkcijas ir vidinį biologinį laikrodį, kuris vadinamas paros ritmu. Organizmo paros ritmą suaktyvina šviesa, ji kur kas ryškesnė ir sudėtingesnio spektro nei ta, kuri reikalinga tik darbui. Šviesos srautas padidina serotonino kiekį, ir išliekate žvalūs bei gyvybingi. Serotoninas yra natūralus hormonas, kuris sumažina stresą ir sukelia ramybės ir gerovės jausmą. Priešingai, tamsoje padidėja melatoninė kiekis, taigi jei negaunate pakankamai reikiamo intensyvumo šviesos (liuksų), pagaminsite per daug melatonino ir nusilpsite.
2,5 valandos per dieną natūralios saulės šviesos yra reikalingos gyvenamajame kambaryje tamsiuoju metų laiku. Patalpose, kur mažai natūralių spindulių dažniau veisiasi pelėsis ir juntama drėgmė. Tačiau renkantis būstą ar projektuojant naujus namus, visada atkreipkite dėmesį į pasaulio kryptis. Per daug saulės šviesos gali sukelti ir nepatogumų, labai prikaitinti kambarį.
SPALVA
Gyvename namuose, dirbame biuruose, viešose erdvėse. Visur mus supa erdvės, kurios turi savo apipavidalinimą. O erdvė, kurioje gyvename, kurią patys susikuriame, kaip ji atspindi mus? Ar kada bandėte žiūrėti į išdažytą sieną ar užklijuotą tapetą ir pastebėti savyje, kokios emocijos kyla, kokios mintys ateina, kaip kūnas reaguoja, akys kaip? Visa tai veikia mus nuolatos, net ir tamsoje, miegant. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus savijautos tą akimirką. Todėl verta paeksperimentuoti pasirenkant spalvas, kurių labai nemėgstate ar vengiate, pradžiai geriau pasirinkti nedidelį aksesuarą kambariui. Pastebėti, kokius pojūčius sukelia. Kaip ir baldai kuriami skirtingo dizaino atitinkamoms erdvėms, kambariams, pagal tam tikrą funkciją, taip pat ir spalvos turi savo poveikį. Pavyzdžiui, jei raudona spalva veiklumą skatina, jos geriau nesirinkti kaip pagrindinės ten, kur norisi pailsėti. Tobulus spalvų derinius galime rasti gamtoje. Todėl pabuvus miške ar parke, pasigėrėjus spalvų palete, galima ją perteikti ir namų aplinkoje. Esant progai pravartu užfiksuoti tai, kas traukią akį ir džiugina širdį.
Priedo spalvų pagalba galime pakeisti turimą erdvę vizualiai, kaip tik norisi – padidinti, sumažinti, išilginti, susiaurinti ir t.t. Kur mažai natūralios šviesos, išdažius šilta spalva, kaip mat pasikeičia kambario atmosfera. Svarbi kiekviena detalė, pavyzdžiui ir tokia, kaip durų spalva. Kviečia jos užeiti, ar ne. Kalbant apie dirbtinį apšvietimą, t.y. šviestuvus, verta atkreipti dėmesį į savo namuose ar darbo vietose esantį apšvietimą, jo kokybę. Kadangi ne tik jo tinkamas kiekis svarbus, bet ir vadinama šviesos temperatūra – šilta, šalta (matuojama K (kelvinais)).
Apibendrinant vertėtų prisiminti, kai kur keliaujate automobiliu, per langą matote, jog žemė tamsi, miškai tolumoje šviesesni, o dangus šviesiausias. Taip suskirsčius į tris dalis pagal spalvų tonus, kaip ir interjere – grindys, sienos ir lubos, visada laimėsite. Nes taip jausite tvirtai pagrindą po kojomis, sienos – aplinka, o lubos baltos (ar šviesios), atrodys aukštesnės nei yra, bei pašviesins visą erdvę.
DIZAINAS IR PSICHOLOGIJA
Pagal straipsnį: "Using Design Psychology to Create Ideal Places", autorius:Toby Israel, Ph.D.
LITERATŪRA
Knygos, kurios gali padėti pažinti psichologinį, ekologinį, estetinį ir kitus poveikius namuose ir kituose interjeruose. ~ Namų dizainas, autorių kolektyvas, 1998m., Dorling Kindersley book. ~ Namų energetika, V.Kivrinas, 2009m., Satwa. ~ Jaukūs ir sveiki namai, A. B.Bond, 2005m., Algarvė. ~ Gyvenk ekologiškai, autorių kolektyvas, 2011m., Alma littera. ~ Patarimų knyga namams nuo A iki Z, autorių kolektyvas, 2012m., Alma littera. ~ Spalvų taikymas interjere, A. Starmer, 2005m., Naujoji Rosma. ~ Spalvotyra,A. Jonaitis, 2009m., Terra Publica ~ Gydymo spalvomis paslaptys, S. Norris, 2008m. Aktėja ~ Gydymas spalvomis, T.Andrews, 2005m., Algarvė. ~ Dizainas: menas, mokslas, technika, G. Šiukščius, 2005m., VDA leidykla. ~ Harmonija architektūroje. Proporcijos ir mastelis, J.Palaima, 2006m., VDA leidykla. ~ Šiaudiniai namai,E. Milutienė, 2008m., Vilnius ~ Lauko akmenys, A. ir P. Ilgevičiai, Tiamata. ~ Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu, Erin Niimi Longhurst, Vaga, 2018 ~ Color Space Style, Grimley C, Love M. ~ The fundamentals of interior design
***Visą informaciją, pateiktą tinklapyje, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo draudžiama.